Prano Tamošaičio kūrybiniais keliais

Pranas Tamošaitis gimė 1931 metų lapkričio 5 dieną Molynės kaime, Jurbarko valsčiuje.  Vaikystę praleidęs senelio Juozo Tamošaičio, stambaus ūkininko, viensėdijoje, būsimasis birbynininkas visam gyvenimui išsiugdė meilę gamtai ir lietuvio sodiečio pasaulėjautai. Nuo dvejų metų su tėvais Kleopu ir Ona persikėlė gyventi į Jurbarką: lankė katalikų  darželį, pradžios mokyklą, gimnaziją. Mokslus ir džiugią vaikystę prie Nemuno krantų sujaukė prasidėjęs Antrasis pasaulinis karas, teko kraustytis į Kidulius ir vėl grįžti atgal. Tačiau mokytis sekėsi gerai, Tėvelio akordeonas anksti padėjo išlavinti pirštus, klausą, fantaziją, teikė džiaugsmą ir uždarbį. Muzikos mokytojo Benedikto Vasiliausko raginamas, P. Tamošaitis pasirinko muziko kelią: įstojo į tuometinės Lietuvos valstybinės  konservatorijos Liaudies instrumentų katedrą, Povilo Samuičio birbynės klasę. Globojamas Jono Švedo, P. Tamošaitis tapo Valstybinio dainų ir šokių liaudies ansamblio orkestro vadovu, kvinteto vadovu, solistu, su ansambliu dalyvavo per 1500 koncertų Lietuvoje ir užsienyje. 1957-ieji virto lūžio metais: iškovotas tarptautinis pripažinimas, prasidėjęs intensyvus gastrolių, televizijos ir radijo įrašų metas su kamerine liaudies
instrumentų grupe išvedė į plačius muzikos vandenis.

1964-aisiais kamerinei grupei išėjus iš „Lietuvos“ ansamblio ir įgijus vardą „Sutartinė“, prasidėjo naujas P. Tamošaičio  gyvenimo etapas (vadovas 1957–2002). Įkurtajam liaudies instrumentų ansambliui reikėjo apgalvoti meninę veiklos strategiją, rengti repertuarą, organizuoti keliones, visu krūviu dirbti pedagoginį darbą Valstybinėje konservatorijoje. Tad prie solinės veiklos prisidėjo organizaciniai rūpesčiai, studentų rengimas, pjesių aranžavimas ir liaudies dainų harmonizavimas, gimė originalios kompozicijos. Pranas Tamošaitis išpuoselėjo kamerinio muzikavimo modifikuotais liaudies instrumentais žanrą, jo ansamblio ir įkurto birbynių kvinteto pavyzdžiu ėmė kurtis kiti kolektyvai. Beveik 20 metų P. Tamošaitis vadovavo savo įkurtam medicinos darbuotojų liaudies ansambliui „Rūta“, kuris respublikinėse apžiūrose triskart laimėjo pirmąją vietą. P. Tamošaitis meno saviveiklai, kitoms profesinėms sritims skyrė daug laiko ir dėmesio: buvo Kauno liaudies instrumentų kolektyvo „Nemunas“ konsultantu, kaip dirigentas ir „Sutartinės“ meno vadovas
dalyvavo „Dainų dainelės“ konkursuose, nuo 1965 iki 1990 metų buvo Lietuvos dainų švenčių jungtinių chorų ir ansamblių vyriausiasis dirigentas, įvairių konkursų žiuri
narys arba pirmininkas. 1980 ir 1985 metais nustebino nauju stambiu projektu: įkūręs eksperimentinį liaudies instrumentų orkestrą, su juo parengė ir atliko dvi dideles programas. Tarp P. Tamošaičio didžiausių nuopelnų – ne tik profesionaliu virtuoziniu
instrumentu tapusios birbynės pristatymas plačiai užsienio valstybių auditorijai, bet ir rūpinimasis birbynės, kaip lietuvių pučiamojo muzikos instrumento, patentavimu
Maskvoje. Tarp P. Tamošaičio parengtų specialistų, dirigentų ir birbynininkų – iškilūs solistai Romualdas Apanavičius, Jonas Urbonas, Vytautas Tetenskas, Saulius Prusevičius,
Arūnas Katilius, Egidijus Ališauskas, Ramūnas Strolis ir kiti, sėkmingai dirbantys liaudies ansamblių vadovais, orkestrų dirigentais, pedagogais. Pranas Tamošaitis išugdė naują liaudies instrumentų specialistų kartą ir modernios tautinės muzikos mylėtojų  bendruomenę, su „Sutartine“ kūrybos kelią pradėjo ne vienas žymus Lietuvos dainininkas.


Per 50 metų laikotarpį P. Tamošaitis harmonizavo 150 lietuvių liaudies dainų, sukūrė per 30 originalių opusų liaudies instrumentams ir balsui su fortepijonu, aranžavo
šimtus kūrinių įvairios sudėties atlikėjų ansambliams bei solistams, išleido du dainų rinkinius, spaudoje paskelbė 13 straipsnių, apie jį ir „Sutartinę“ parašyta daugiau kaip 100 recenzijų. Iš viso su šiuo kolektyvu parengta 15 koncertinių programų, padaryta 260 įrašų į plokšteles, išleistos 6 plokštelės, į radijo fondus padaryta per 1000 įrašų, sukurti 5 TV video filmai. Lietuvoje koncertuota 1600 kartų, kartu su koncertais užsienio šalyse  parengta daugiau kaip 3000 koncertų. „Sutartinei“ plojo užsienio šalių klausytojai Anglijoje, Belgijoje, Čekijoje, Graikijoje, Indijoje, Kanadoje, Lenkijoje, Norvegijoje, Olandijoje, Prancūzijoje, Rumunijoje, Slovakijoje, Suomijoje, Švedijoje, Vokietijoje ir daugelyje kitų valstybių. Literatūros ir meno dekadose, Lietuvos kultūros dienose, iškilminguose minėjimuose, festivaliuose grota visose sąjunginėse respublikose ir demokratinėse šalyse. Už koncertinės veiklos nuopelnus „Sutartinė“ apdovanota 2 LTSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo, Kazachijos, Moldavijos, Baltarusijos, RTFSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumų garbės raštais. Kitų rangų garbės raštų 90. LTSR nusipelniusio artisto vardas P. Tamošaičiui suteiktas 1967–aisiais. 1987 metais  „Sutartinei“ suteiktas LTSR nusipelniusio kolektyvo garbės vardas.

Daiva Tamošaitytė

    Kategorijos: Straipsniai.

    Parašykite komentarą

    El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

    *


    *