Kokybiškas liaudies instrumentų atlikėjų ugdymas: ką galėtume daryti geriau?

Liaudies instrumentų katedrai jau 71 metai. Per šį laikotarpį buvo išugdyta daug puikių liaudies instrumentų atlikėjų, mokytojų, kurie įgytomis žiniomis dalinasi su savo moksleiviais. Tačiau keičiantis mokinių kartoms, keičiasi ir jų mokymosi ypatumai, o drauge ir motyvavimas mokytis. Kokią kryptį reikėtų pasirinkti mokytojui, kad šiandien liaudies instrumentų atlikėją galėtume ugdyti maksimaliai kokybiškai ir visapusiškai?

Sprendimų paieška ir praktika buvo aptarta 2016 m. lapkričio 4 d. Vilniaus Balio Dvariono dešimtmetėje muzikos mokykloje vykusioje respublikinėje mokytojų konferencijoje „Kokybiškas liaudies instrumentų atlikėjų ugdymas: ką galėtume daryti geriau?“. Konferenciją organizavo Vilniaus Balio Dvariono dešimtmetės muzikos mokyklos direktorė Laimutė Užkuraitienė, direktorės pavaduotoja ugdymui Marija Simonaitienė, liaudies instrumentų metodinės grupės pirmininkai Nerijus Martinaitis ir Aistė Bružaitė, mokytoja Rūta Jonynienė, liaudies instrumentų metodinė grupė bei Trakų švietimo pagalbos tarnyba.

Renginio pradžioje dalyvius šiltais ir prasmingais žodžiais pasveikino Vilniaus Balio Dvariono dešimtmetės muzikos mokyklos direktorė Laimutė Užkuraitienė. Konferencijos metu buvo pristatyta dešimt pranešimų, kurių tematika buvo plati ir įvairi – girdėjome pranešimus apie: lietuvių liaudies tradicinių instrumentų interpretavimo galimybes, nepaprastą tandemą – talentą ir darbą, mokinių patiriamą motyvuojantį emocinį ryšį su muzika, kaip mokytojui pasiekti pačių geriausių rezultatų, dirbant su baroko ar klasikinės muzikos kūrinio atlikimu. Taip pat, buvo pateikti improvizacijos pagrindai, nuo ko ir kaip reikėtų pradėti improvizuoti, buvo suteikta galimybė įsigilinti į naujosios mokinių kartos ugdymo perspektyvą ir, žinoma, išgirdome liaudies instrumentų konkursų – XIII Nacionalinio Jono Švedo konkurso ’2017, bei V tarptautinio Prano Stepulio kamerinių liaudies instrumentinės muzikos ansamblių konkurso nuostatų pristatymus.

Lektoriai savo pranešimus pateikė įvairiomis formomis: matėme profesionaliai paruoštas prezentacijas naudojat skaidres, sukurtus filmus, įrašytus interviu, profesionalų muzikantą iliustruojantį naujų kūrinių birbynei pristatymą, skaitovui talkinantį tradicinių instrumentų ansamblį „Ruzgelė“, birbynės ir kanklių dalykų mokinius dalyvaujančius meistriškumo pamokose: atliekančius baroko, klasikinės muzikos kūrinius bei bandančius improvizuoti čia ir dabar.

Konferencijos pabaigoje Vilniaus Balio Dvariono dešimtmetės muzikos mokyklos direktorės pavaduotoja ugdymui Marija Simonaitienė apibendrino vykusį renginį ir visiems konferencijos lektoriams įteikė pažymas, kad skaitė pranešimus bei kvalifikacijos tobulinimo pažymėjimus. Pastarieji buvo įteikti ir visiems konferencijos dalyviams klausiusiems pranešimus. Pažymas ir pažymėjimus paruošė Trakų švietimo pagalbos tarnyba.

Norėčiau padėkoti kompetentingiems konferencijos pranešėjams už dalyvavimą renginyje ir profesinių žinių sklaidą, už profesionalų praktinį darbą ir malonų bendravimą su mokiniais bei kolegomis, už ištransliuotą teisingą požiūrį į kokybišką liaudies instrumentų atlikėjų ugdymo perspektyvą. Nuoširdus AČIŪ Aistei Bružaitei (LMTA lektorei, Vilniaus Balio Dvariono dešimtmetės muzikos mokyklos mokytojai ekspertei), Justui Dvarionui (VDU Muzikos Akademijos lektoriui, Nacionalinės Mikalojaus Konstantino Čiurlionio menų mokyklos mokytojui), Aušrelei Juškevičienei (LMTA docentei), Kastyčiui Mikiškai (LMTA docentui, Trakų meno mokyklos mokytojui metodininkui), dr. Reginai Marozienei (LMTA lektorei, Šiaulių Sauliaus Sondeckio menų gimnazijos mokytojai ekspertei), Arūnui Navakui (LMTA lektoriui, Vilniaus Balio Dvariono dešimtmetės muzikos mokyklos mokytojui ekspertui), Jolitai Matkienei (Vilniaus Balio Dvariono dešimtmetės muzikos mokyklos mokytojai), Justinui Butai (Kauno Miko Petrausko muzikos mokyklos ir Kauno I-osios muzikos mokyklos vyresniajam mokytojui), Jurgitai Petkutei-Marcinkienei (Palangos Stasio Vainiūno meno mokyklos mokytojai metodininkei). Džiaugiuosi galėjęs būti vienas iš Jūsų.

Į konferenciją sugužėjo daugiau nei šimtas mokytojų iš visos Lietuvos miestų ir miestelių. Aktyvus susidomėjimas renginiu parodė, kad liaudies instrumentų mokytojai supranta, jog efektyvus mokymasis – gerų rezultatų garantas. Tačiau mokymosi efektyvumas dažnai priklauso ne tik nuo paties mokinio – čia svarbus yra ir mokytojo vaidmuo. Užsienio spaudoje galima rasti pateikiamą sąrašą, kokiomis savybėmis turi pasižymėti geras mokytojas. Buvo įvardinta saviugda, nuolatinis tobulėjimas, žinių siekimas. Geras mokytojas nuolat konsultuojasi ir ieško naujovių, jis žino, kad neturi visų atsakymų – toks mokytojas nori tobulėti pats. O jeigu pažiūrėsime iš mokinių pozicijos – ko jie tikisi iš suaugusiųjų? Naujoji karta ieško suaugusiųjų, kurie juos besąlygiškai myli, tiki, pasitiki ir žino, kad tik drąsus, ryžtingas, pasitikintis savimi ir nuolatos tobulėti siekiantis suaugęs žmogus, gali taip autoritetu kitam. Tad galime didžiuotis, kad Lietuvoje mokinius ugdo geri, autoritetingi mokytojai, kurie supranta, jog „nėra tokio žmogaus, iš kurio išminčius negalėtų dar ko nors pasimokyti“ (J. V. Gėtė).

Nerijus Martinaitis

 

 

    Kategorijos: Pagrindinis, Straipsniai.

    Komentavimo galimybė išjungta.